Labas,
Šiandien noriu su tavim pasidalinti akimirkomis iš Mamos dienos renginio, kuriam pasiruošti kartu su dviejų dukryčių mama, fotografe Goda Jakimavičiene, turėjome vos keletą savaičių. Daugeliui mūsų pažįstamų atrodė, jog nespėsim tinkamai pasiruošti. Tad noriu mus abi pagirti už drąsą ir veiklumą. Su Goda turėjome tokią aiškią viziją savo vaizduotėj, lyg tas renginys jau vyktų. Visi klausimai sprendėsi akimirksniu ir mūsų mintys sklandžiai virto kūnu. Pakeliui radosi ir visa palaikymo komanda! Mudvi širdingai dėkojame:
· „Come in“ studijos Vilniuje savininkei Erikai Valiukaitei, be dvejonių įsileidusiai į savo jaukią erdvę ir leidusiai šiai unikaliai mamos dienos patirčiai įvykti.
· „Acala“ putojančio gėrimo kūrėjams, kurie maloniai sutiko pavaišinti šia ypatinga proga mamas ir dukras savo vasarišku „Spritz Style“ kokteiliu (beje, jis mano mėgstamiausias) ir vasaros naujiena „Rose Wine Style“. Man asmeniškai „Acala“ nealkoholiniai natūralūs gėrimai yra puiki alternatyva šampano ar vyno taurei bet kokių švenčių proga.
· „Coffee Spells“ savininkei Aistei už puikų šventės meniu.
· Šauniajam „Šarkos dekoras“ kolektyvui už erdvės paruošimą.
· „Rožių namams“ už lauko gėlių puokštes ir...
· „L‘Oreal Paris“ už dovanų krepšelius kiekvienai mamai ir dukrai.
Įspūdingas sąrašas, tiesa? Padėka itin nuoširdi ir gausi kartu su linkėjimais nuo visų tą dieną buvusių kartu!
Vos paskelbus apie registraciją vietos užsipildė akimirksniu ir gegužės pirmąjį savaitgalį mes pasitikome su penkiomis šeimomis. Mamos ir dukros atvyko gerai nusiteikusios. Kupinos smalsumo. Jaudulio. Visoms dalyvėms tai buvo unikali patirtis. Pirmą kartą dalyvavo neuroedukaciniame užsiėmime ir dar su ką tik sutiktų moterų grupe. Ore sklandė moteriškas žavesys, kurį Goda, kartu su patirties akimirkomis, itin subtiliai fiksavo užsiėmimo metu. O per pertrauką įamžino ir individualius šeimų portretus. Tikiu, šios dienos patirtis taps resursu ateičiai, o vaizdiniai atsiminimai nuguls į nuotraukų rėmelius ar šeimos albumus. Lyg priminimas ir pastiprinimas kaskart pažvelgus.
Prasmingas mamos ir dukros laikas kartu – viena vertingiausių dovanų, kurią norisi ne tik dovanoti, bet ir gauti dovanų. Štai viena iš dalyvių dar užsiėmimo metu sakė: „Aš sunkiai pamenu tokį laiką tik su mama, kuris būtų be buities, be rūpesčių, be vaikų šurmulio ir kitų kasdienų klausimų, kurie pasiglemžia mudviejų dėmesį.“
Mamos ir dukros išmėgino net keletą neuroedukacinių metodų. Laisvą piešimą, „makaliūzę“, tapymą dviese vienu teptuku. Tyrinėjo pasitikėjimo temą. O pačioje renginio pabaigoje galėjo išbandyti žodinį kodą, kuris buvo itin jautrus ir sklidinas dėkingumo.
Man asmeniškai šią dieną buvo svarbu sukurti erdvę, kurioje kiekviena jaustųsi išklausyta ir išgirsta. Pajustų tik šios akimirkos jėgą, be kasdienių minčių apie buitį, darbus, gyvenimą už „Come in“ studijos sienų. Patirtų nuostabos ir palaikančios bendrystės jausmą. Pastebėtų senus, sekinančius, savo požiūrio taškus, įsitikinimus ir pakeistų juos naujais, stiprinančiais. Ar bent vidiniu žvilgsniu pamatytų, jog galimybių laukas yra išties platus.
Praėjo visas mėnuo, o mudvi su Goda vis dar šildomės gerais prisiminimais. Ačiū jums, mielos dalyvės, už pasitikėjimą vesti jus šios naujos patirties keliu.
Kviečiu ir tave, mielas mano skaitytojau, pasišildyti atsiliepimų ir įamžintų patirties akimirkų šviesoje:
„Atvažiavome su mama automobilyje plepėdamas, grįžom tylėdamos...Ir laimingos, ir susimąsčiusios..
Atsirado labai daug savianalizei klausimų. Jurgita, Jūs ir Goda buvot puikios, profesionalios, labai šiltos! Tikrai kartokite ir kitais metais!
Ir dar visos apdovanotos išėjome, ne tik emocijom ir patyrimais, bet ir fizinėm dovanom!
AČIŪ! ❤️“
„Džiugu, kad su Goda buvote „partner in crime" ir labai norisi jai padėkoti už idėją, jos puikų įprasminimą ir užfiksuotas akimirkas. Objektyvo pagalba pagauti emocijas taip pat yra didelis iššūkis :)
Mums su mama patiko viskas, buvo jauku, gera, ramu ir per greitai bėgo laikas :) Tad dar kartelį AČIŪ Jums su Goda už tai.“
„Buvo įdomu suprasti, kad SAVĄ žmogų yra išgirsti ir išjausti sunkiau nei svetimą. Sunku pasakyti kodėl taip yra... Atrodo mes tarsi negirdime savo artimųjų. Ir iš savo artimųjų, pamatyti tą galimybių lauką, apie kurį kalbėjome tampa sunkiau. Išsinešiau dar didesnį pajautimą, kad norisi geriau vienai kitą pažinti ir suprasti. Galbūt mūsų rinkoje ir trūksta, tokių edrvių/užsiėmimų būtent orientuotų į tėvų santykių sprendimą (o gal tai reikėtų spręsti psichoterapeuto kėdėje, pačiam su savimi :))“
„Grupė susirinko labai šilta ir jauki. Aplinka parinkta puikiai, atmosfera tikrai buvo nuostabi. Dalyvių nebuvo per daug, nebuvo masinio jausmo. Kaip dukra išsinešiau jausmą, kad daugiau reikia išgirsti savo mamą, mažiau priekaištų ir kritikos. Kaip mama analogiškai, daugiau girdėti savo vaikus, mažiau pastabų ir nuolatinio bambėjimo. Nes tai santykių nekuria...ir santykių kokybė nuo to negerėja.“
„Manau toks užsiėmimas yra labai naudingas ir reikalingas. Mano lūkesčiai buvo patenkinti maksimaliai.“
„Į užsiėmimą atėjau kiek nuliūdusi, pavargusi, tiek fiziškai, tiek psichiškai. Po užsiėmimo jaučiausi tarsi pailsėjusi, atsipalaidavusi. Jaučiausi kur kas ramiau, pozityviau nusiteikusi, pajaučiau daug šilumos tiek iš mamos su sese, tiek ir iš sutiktų nepažįstamų užsiėmimo dalyvių.“
„Kaip žmogus iš renginio išsinešiau gal labiausiai tai, kad šiltas, nuoširdus santykis su kitu žmogumi gydo ir kad nuolat reikėtų skirti dėmesio savo vidiniam pasauliui, ką dažnai užmirštu pastaruoju metu. O kaip mama gavau paskatinimą skirti daugiau laiko papiešti su savo vaikais, pakalbėti apie jų jausmus, įsitikinti, kad jie tikrai nuolat jaučia, jog labai myliu juos besąlygiška meile ir esu šalia. Kaip dukra pamačiau savo mamą dar vienomis „naujomis“ akimis. Kaip mama pajaučiau, kad turiu geriau pasirūpinti savimi, kad gebėčiau gerai pasirūpinti savo vaikais.“
„Nustebau, kaip galima greitai pasijusti saugiai ir jaukiai pirmą kartą sutiktų žmonių grupėje.“
„Atvirai pasakysiu, man net trūksta žodžių, gebėjimo išsakyti tam labai dideliam AČIŪ Jums, savo dukrai ir visiems tuo metu buvusiems kartu, kad turėjau tokią gyvenimo dovaną pabūti tuo laiku ir toje vietoje... ir visa savimi pabūti, nes tas ramybės jausmas, kuris mane šildė visą tą laiką ir dar kiek po to, man buvo labai labai mielas.“
„Laikas pabūti su savo dukra, ir tik su dukra kūrybingai leidžiant laiką tokioje ,,šiltoje" aplinkoje – man neįkainojamas. O už tą šilumą dėkingiausia esu Jums, Jurgita, ir Godai. Iš jūsų sklinda nuoširdumas, atsidavimas kitam, paprastumas. Gal dėl to ir jaučiausi labai saugi, išgirsta, išklausyta, lyg būčiau jau nuo seno man pažįstamoje aplinkoje.“
„Tai ką jūs darote dabar yra neįkainojama. Viso užsiėmimo metu nejaučiau jokios įtampos. Nors eidama čia galvojau ir kiek jaučiau, kad bus kažkokios užduotys, kaip daugelyje kitų užsiėmimų, o man jos iš karto sukelia kažkokį stresą ir savęs nuvertinimą. Bet šito užsiėmimo metu aš jų nejaučiau.“
„Labai norėčiau turėti galimybę daugiau dalyvauti tokiuose užsiėmimuose ypač su dukra, nes, kaip ir pastebėjote ,,kasdienė rutina greit atsikovoja savo vietą" ir mes grįžtame į kasdienius rūpesčius, kuriuos daugumoje patys ir susikuriame... Bet tokie užsiėmimai pasėja nors ir mažytę sėklą mumyse, kad mūsų kasdienybėje atsirastų daugiau atsipalaidavimo, gebėjimo ir noro išklausyti kitą, daugiau ,,laimės" ir džiaugsmo :)“
„Kokia išėjau iš šio susitikimo? Pajutau, kad kiek daugiau išlaisvėjusi. Ta ramybė manyje man suteikia laisvumo. Ačiū :)😍“
„Gera mintimis sugrįžti į tą dieną kai susitikome, nors tikrai neslėpsiu jaučiau viduje jaudulį, kadangi man tai buvo nauja patirtis. Įžengusi į erdvę atsipalaidavau ir norėjau pasinerti į visą procesą. Aplinka bei patys žmonės sukūrė labai gera aurą, o didžiausias ramybės uostas buvai Tu, Jurgita. Lūkesčių neturėjau, nes žinojau, kad puikus laikas garantuotas. O po užsiėmimo išėjau tarsi ant pirštų galų, tokia lengva, rami viduje, pailsėjusi, pasikrovusi teigiamos energijos bei minčių. Pajaučiau, kad tuo metu buvau atsiribojusi nuo išorinio pasaulio, tai privertė sustoti tiek fiziškai, tiek emociškai ir mėgautis dabarties akimirka. Taip pat užsiėmimo metu buvo saugu, ramu ir drąsu kalbėti bei išgirsti kitus, o mamos buvimas šalia tik sustiprino patirties jausmą. Buvo gera matyti atsipalaidavusią ir ramią mamą, jausti, jog turime tikrai kokybišką laiką kartu. Labai stipriai jaučiau visų dalyvaujančių mamų ir dukrų bendrystę, tai kas mus jungia nematoma jėga. Buvo gera pajausti ir išsikelti sau viduje klausimus, kurie gali padėti išgyventi sunkius momentus tam tikrais gyvenimo etapais. Piešimas labai atpalaidavo ir išlaisvino, privertė nurimti ir įsisavinti naują patirtį. Esu be galo dėkinga už tai.“
„Po užsiėmimo aplankė mintys, jog gaila, kad tik tiek žmonių galėjo tai patirti. Tai buvo neįkainojama patirtis šių dienų bėgimo tempe. Sustoti dabarties akimirkoje ir išjausti ją kartu su savo brangiausiu žmogumi – Mama.“
Comments