Savaitgalis su Dr. Joe Dispenza

Labas,

paskutinį žiemos savaitgalį padovanojau sau vieną geriausių dovanų šių metų pradžiai – kelionę į kaimyninę Lenkiją. Ten vyko progresyvus patirčių savaitgalis kartu su neuromokslininku, chiropraktikos daktaru, visame pasaulyje populiarių knygų autoriumi ir itin charizmatišku kalbėtoju Joe Dispenza.

Buvo dvi priežastys, kurios mane tiesiogine prasme nuskraidino į šią patirtį. Pirma. Man artimos jo idėjos ir darbai. Prieš penkerius metus perskaityta Joe Dispenza knyga „Jūs esate placebas. Kaip sąmonė virsta materija“ buvo šios pažinties pradžia. Šiandien galiu teigti, jog skaityti ir matyti, girdėti, patirti realiu laiku – visai kas kita. Antra. Pati turėdama didelę sceninę patirtį, buvau sklidina smalsumo, kaip tokio lygio ir intensyvumo renginius jis veda. Turiu pasakyti – genialiai! Tame telpa viskas. Žinios, įgūdžiai, balsas, kūno kalba, puikus humoro jausmas, ilgametė patirtis (tame tarpe ir asmeninė) bei ypatinga charizma.

Tiems mano skaitytojams, kurie pirmą kartą perskaitė šio žmogaus pavardę, dabar kviečiu sau užduoti šiuos klausimus:

Kaip manai, kiek galios tavo asmeninei realybei turi tavo mintys?

O jei paklausčiau, kas jas valdo (tu jas ar jos tave), koks būtų tavo atsakymas?

Kiekviena mintis sukelia emociją. Kartu su ja mūsų organizme išsiskiria tą emociją atitinkančios cheminės medžiagos. Jei mintis teigiama – laimės hormonai, jei neigiama – streso. Tokiame fone mes labai natūraliai sugeneruojame dar vieną ir dar, ir dar vieną vienokią ar kitokią vidinės visatos foną atitinkančią mintį. Taip patenkame į savo paties minčių spąstus. Čia prisimenu vaizdingus mūsų liaudies išminties posakius. Štai vienas populiaresnių: „Bėda po vieną nevaikšto.“ Ir ji tikrai vaikšto ne viena! Jei tik suteiki jai galios. Nes kur tavo dėmesys, ten ir tavo energija. Kitaip tariant, būtina treniruoti savo dėmesingumą, jei nori būti savo minčių, tuo pačiu ir savo gyvenimo, šeimininkas.

Gali būti, jog skaitai šias eilutes ir galvoji: „Aha, gerai būtų. Lengva čia kalbėti.“ Kaip sako pats Joe Dispenza, šiame žinių amžiuje nebepakanka žinoti, svarbu žinoti KAIP. Tad pagrindinis jo įrankis – meditacija. Jos tikslas sugrąžinti save į DABARTIES akimirką. Todėl intensyvaus savaitgalio metu jis moksliškai grįstas žinias apjungė su praktika. Turiu pasakyti, jog treniruotis medituoti vienam ir daryti tai tarp pusantro tūkstančio žmonių yra labai skirtingos patirtys. Kolektyvinė energija, man asmeniškai, padėjo daug greičiau ir stipriau patirti buvimo ČIA IR DABAR (ar kaip jis sako niekur ) būseną.

Visas renginio turinys buvo sukonstruotas iš moksliškai pagrįstos teorijos ir praktinės, gal septynių ar aštuonių meditacijų, dalies. Tam, kad žmonės kuo geriau įsisavintų medžiagą ir įsileistų daugiau tikėjimo, buvo pasitelktas ir žodis, ir vaizdas, ir konkrečios sėkmės istorijos. Septyni savanoriai, reguliariai praktikuojantys jo meditacijas, būdami scenoje atliko specialią kvėpavimo meditaciją tam, kad salėje esantys žmonės iš šono pamatytų, kaip tai vyksta ir kokį intensyvumą gali padėti pasiekti reguliari praktika. Mums, žiūrovams, tai leido dar aiškiau suvokti, kaip ir kas vyksta. Asmeniškai man tai buvo labai vertinga, nes sekančioje kvėpavimo meditacijoje padėjo pasiekti dar stipresnį pojūtį. Beje, kvėpavimo meditacija mano favoritė dėl to, kad įjungiamas ir pats kūnas.

Pakeliui namo svarsčiau, kokią apčiuopiamą asmeninę naudą galiu sau įvardinti po šių intensyvių trijų dienų. Pastaraisiais metais turėjau iššūkių su stipriu nerimu. Tad sėdėti ištisas valandas klausant ir dar medituoti sėdint bei mintimis valdyti kūno norą pajudėti – atrodė sudėtinga užduotis. Trečios dienos rytą tai daryti jau buvo ganėtinai lengva. Po ilgo laiko vėl pajutau visišką vidinę ramybę. Šiandien jau savaitė kai tai ir toliau savarankiškai atlieku namuose, nes man labai patinka šis jausmas. JAUSMAS, kai aš pati galiu nuspręsti, kokias mintis ir iš to kylančias emocijas įsileisti, o kokių ne. Puikiai suprantu, jog tai valinga kelionė ir tikrai būna dienų, kai tos valios reikia stipriai savyje paieškoti. Todėl labai sąmoningai renkuosi, kaip noriu jaustis. Kasdienio kartojimo būdu formuoju įprotį vis primindama sau galutinį tikslą - užsipildyti dabartyje tomis emocijomis, kurias noriu jausti ateityje. Nugyvenusi 37 metus žinau, jog gyvenimas yra procesas. Egzistuoja pakilimai ir nuosmukiai, ir abu reikalingi žmogaus evoliucijai. Ši patirtis tėra tik vienas iš būdų ieškantiems geresnės savijautos. „Kas ieško, tas randa“- byloja dar viena liaudies išmintis. Tiesiog turėdami tam tikras žinias ir įrankius, ar tai būtų meditacija, neuroedukacija, o gal tiesiog darbas darže savo paties rankomis jaučiant žemę, suteikiam sau galimybę būti tik šioje akimirkoje. Nes...kur tavo dėmesys, ten tavo energija.

Pabaigai, atsiverčiu savo užrašų knygutę, kurią intensyviai pildžiau visas tris dienas. Iš jos, savo skaitytojos Astos paprašyta, dalinuosi trimis įžvalgomis (parenku tiesiog pagal šios akimirkos jausmą):

- Jei tu sakai: „Aš negaliu“. Tavo protas ras daugybę papildomų pasiteisinimų tam tapti tiesa.

- Kaip tu galvoji, kaip tu elgiesi ir kaip tu jautiesi – kuria tavo asmenybę. Tokia tavo asmenybė kuria tavo asmeninę realybę.

- Nėra energijos augimui ir savireguliacijai, jei esi įkritęs į praeities patirčių emocinę priklausomybę.

p.s. Besidomintiems Joe Dispenza darbais ir idėjomis, manau ilgainiui būtų vertinga sudalyvauti tokio tipo renginyje. Tokiu būdu jau turima informacija sugula visai kitaip. Su tavim galiu pasidalinti, kad šią vasarą Austrijoje vyks savaitės trukmės susitikimas (apie tai gegužės 9-10 d. bus paskelbta jo oficialiame puslapyje). Paprastai gyvi renginiai yra dviejų tipų: trijų dienų (kaip šis mano savaitgalis) arba septynių dienų. Pastarasis (kuris ir vyks vasarą) yra beveik nuolatinė praktika. Kaip pasakojo jau tai išbandę dalyviai, medituoji ir sėdėdamas, ir gulėdamas, ir stovėdamas, ir vaikščiodamas.

Tiesa, jei nuspręsi vykti, teks ruoštis iš anksto: dar iki susitikimo Lenkijoje visi dalyviai gavome dešimties valandų paskaitų ir poros meditacijų įrašus.

Pasidomėk